Pagrindinė gero gyvenimo paslaptis - svajonė. Ją būtina turėti, jos būtina siekti, norint, kad gyvenimas būtų kažko vertas. Yra plonytė riba.. Tarp svajonių ir realybės. Svarbu ją visada gerai matyti ir neperžengti.
Ir svarbu patikėti. Kad ir kokia neįgalima svajonė atrodytų, reikia patikėti jos realumu.
Jis taip pat tikėjo. Ir tai pasakojo tiek daug ir taip nuoširdžiai, kad net sunku suprasti, ar tai tiesa, ar prasimanymas. Galbūt jis jau stovėjo ant tos plonytės ribos, tačiau jis buvo laimingas. Jis turėjo viską, ko norėjo. Darė dalykus, kurių daugelis mūsų nesugebėtų.
Jis manė žinąs kaip mirs, todėl nieko nebijojo. Juk ne čia ir ne taip jis turėtų mirti, tad kodėl gi nesurizikavus? Ir jam visada pasisekdavo. Jo drąsa ir ryžtas buvo vienos ryškiausių ir geriausių jo savybių. O mes, bijodami praleidžiame tiek daug.Viską nuspalviname niūriomis spalvomis, nors paletėje tiek daug ryškių. Jei tik norėtume, paimtume jas ir keistume savo gyvenimus. Rašytume savo gyvenimo istorijas tokias, kokiasbūtų malonu skaityti.